Būti durnium

Robertas yra žmogus, o žmonės klysta. Jis dažniausiai klysta manydamas, kad žmonija yra geresnė, nei ji iš tikrųjų yra. Karts nuo karto ji pliaukšteli Robertui per veidą ir primena: “gerokai čia mane pervertinai, raminkis”.

Kvailiai – neišsemiama tema Roberto blogui. Apie juos buvo rašyta čia ir čia. Bet Robertas pagalvojo, kad gal per daug sarkazmo ir ironijos tuose straipsniuose buvo… Durniai juk nesupranta sarkazmo. O ko nesupranta, to bijo ir ant to pyksta. “Sarkazmas? Mūsų laikais tokios blogybės nebuvo.” – sako senoliai besižegnodami.

Robertas sugalvojo naują TV laidos formatą ir norėtų juo pasidalinti. Prodiuseriai, galit imti UŽ DYKĄ. Tik darykit. Žodžiu, yra tokia speciali komanda. Pora dailių panų sėdi prie kompų ir skaito durnių komentarus delfy, alfoj, 15min ir kituose nelaimių portaluose. Atradę geresnius ir pagal IP adresą radę namų adresą, išsiunčia ten komandą (ją sudaro 5 augaloti vyrai). Jie nuvyksta duotu adresu, išlaužia na**ui duris, susiranda prie kompo sėdinti ir gyvenime nieko gero nepadariusį durnių, priremia jį prie sienos ir kol tas dar nespėjo apsimyžti, sako maždaug taip: “Ar jūs tą ir tą dieną, tokiam ir tokiam portale esat parašęs “vysus tos gejus y sibira isvesti”. Tas drebančiu balsu atsako: “Ne, čia ne aš. Čia mano…” Jam nebaigus sakinio yra pakratomas vidutinio stiprumo elektrošoku ir jam sakomas toks tekstas “Kraukitės daiktus, vešim tamstą į Sibirą”. Jis verkdamas kraunasi daiktus į savo sportinį krepšį ir yra vežamas mažom kamerom apkaišiotoj bagažinėj. Vežamas iki pat pasienio, kuris toliausiai nuo jo namų. Ten (dar Lietuvoj) yra išmetamas į pakėlę su pritaisyta prie galvos kamera. Jo visas verkšlenimas ir pastangos grįžti namo yra fiksuojami ir transliuojami žiūrovų smagumui. Laida galėtų vadintis “Siurprizas! Komentarų policija”.

Esmę turbūt supratot – durnius nemoka galvoti, negalvodamas parašo “savo nuomonę”, už tą “nuomonę” yra nubaudžiamas jam suprantamais būdais. Kiekvienas vis kitaip, išradingai. Kodėl taip daroma irgi suprantat – linksma. Ir kad kitiems durniams būtų pamoka.

Kažkada Robertas yra gavęs pasiūlymą parašyti apie Bieberį. Atseit jo visi nemėgsta, tai kodėl gi Robertui jį mėgti. Bieberis yra per didelė vidutinybė ir dėl to nevertas jokios nuomonės, nei teigiamos, nei neigiamos. Daug tokių žmonių yra. Jei kažko labai nemėgti, tai turi būti už ką. Dalykas ar žmogus turi būti tos neapykantos vertas. Arba simpatijų. O vidutinybės yra neverti nieko. Jų pilni troleibusai, naktiniai klubai, mokyklos, universitetai, internetai. Jie įsižeidę rašys komentarus po šiuo straipsniu. Big f***ing surprise:)

Robertas nesupranta kodėl naujienų portalai išvis leidžia komentuoti jų straipsnius. Koks to tikslas? Juk 90% visų komentarų tėra primatų paistalai. Pasodink beždžionę prieš kompą, išmokyk juo naudotis ir jinai parašys: “Senden nieko needziau todel sitas ozys yra gaidys”. Matot, jai sunku įtikti, nes alkana. Beždžionę pamaitink, duok pamiegoti ir jinai nieko nerašys, nes viskas jai gerai bus. O nelaimingas žmogus nors ir sotus ir pamiegojęs, turės kalnus kitų problemų, kurios jį spaus link klaviatūros pasisakyti. Tu sakai: “karoce sita boba arklio snukis nx”, o protingas mato: “aš turiu da***ja problemų ir dar esu menkysta”. Viena iš Roberto mėgstamiausių citatų: ”Dideli žmonės kalba apie idėjas, vidutiniai – apie daiktus, maži – apie kitus žmones”… Perskaitykit dar kartą, gera citata.

“Mums ten kažko nereikia”, “Mes ten kažkam kažko daryti neleisim” – šaukia kažkuris statistinis vienetas. Nusiramink, kvaily, tu nesi tauta. Tu nesi Lietuva. Niekas tau nesuteikė teisės už visus kalbėti, todėl nesakyk “mums”, nesakyk “mes”. Tu esi vienas. Kitas, toks kaip tu, irgi yra vienas. Daug vienetų. O dažniausiai – apvalių susireikšminusių nulių. Net jei nuliai ir susiburia į kompanijas, niekas nuo to nesikeičia. Juk 0+0+….+0=0.

Kaip ir sakiau, šitas įrašas mažiau ironiškas ir sarkastiškas, o toks labiau “tiesiai prie reikalo”. Bent jau taip buvo bandyta:) Ir dar kartą pasikartosiu – jei kas nors nepatiko, von iš čia:) Arba mielai prašom savo nepasitenkinimą išreikšti komentarų laukelyje… Juk taip ir darysit. Rašykit: “jau nebejuokinga, jau nusivažiavai, kam reikėjo angliškai kažką parašyti? nemoku angliškai, Robertai (o gal turėčiau sakyti, Tadai) jau kartotis pradėjai” ir pan. Nepasakysit nieko naujo ir tikrai nieko, kas kažką pakeistų. Nebūkit naivūs. Robertas, ar aš – Tadas, esam geroookai toliau, nei baigiasi jūsų įtakos zona. Norisi tai pavadinti arogancija? Mielai prašom.

O žmonėms, kurie čia ateina gerai praleisti laiko, bent kartą nusišypso, kartais pasako ką nors įkvepiančio, kartais paspaudžia PATINKA (kas yra vienodai gerai) noriu pasakyti Ačiū. Smagu žinot, kad kažkam praskaidrinu dieną. Gal kartais pasakau, ką patys galvojat, bet nepasakot… Labai gerai, jei taip. Ir jei patys kažką darot, bandot, kuriat, niekad nekreipkit dėmesio į tuos apie kuriuos čia tiek prirašiau. Menkystos ir nevykėliai neturi galių jus keisti. Net jei jų ne vienas. Atsiminkit – 0+0+0=0… Galvokit, darykit, siekit, būkit smalsūs, būkit įdomūs.

Su šventėm.

Cinikas Robertas (Tadas Vidmantas)