Evangelija pagal Robertą

Pre Scriptum. Įrašo pavadinimas gal ir netikslus, bet užtai labai skambus ir akį traukiantis.

Skaitė kartą Robertas bibliją. Pala, o gal šventajį raštą… Ar tai testamentą kažkurį… Kažkurią iš tų komplikuotais sakiniais parašytų “šventų” knygų. Skaitė ir galvojo: “jei dabar yra nemažai žmonių, kurie visu šituo tiki, kodėl neturėtų tikėti tuo, ką aš parašysiu?”. Tai štai tikroji istorija pagal Robertą. Čia iš tikrųjų ta pati tik papildyta faktais ir smulkmenom, kuriuos senieji rašeivos nutylėjo.

1. Sėdėjo Dievas beorėj, belaikėj erdvėj ir mirė iš nuobodulio. Ir sumąstė, kad reikia kažką padaryt. Na, kad paskui prisimintų visi ir geruoju minėtų. Taigi Pirmoji diena. Šiaip neaišku ar diena, nes šviesa dar nesukurta. Per pirmas 24 valandas Dievui svarbiau buvo sukurti Dangų ir Žemę, o ne šviesą…

2. Žemė buvo bulvės formos. Vėliau, kai Dievas sukūrė šviesą ir pamatė ką tamsoj pridirbo, šitą dalyką greitai pataisė. Padarė Žemę plokščią, kokia ji ir liko iki šių dienų.

3. Dievas tarė: “Tebūnie šviesa” (lietuviškai). Ir atsirado šviesa. Saulę jis sukūrė ketvirtą dieną, todėl pirmoji šviesa buvo dirbtinė – galingi statybiniai halogenai.

4. Kelias dienas praleidžiam. Per jas jis kūrė Saulę, Mėnulį, žvaigždes, perskyrinėjo vandenis ir pan. Žodžiu, landšafto formavimo darbai, nelabai įdomu.

5. Septintą dieną Dievas ilsėjosi. Gulėjo lovoj ir pasidėjęs ant pilvo laptopą, kurį prieš kelias minutes buvo susikūręs, naršė internete. Skaitė forumuose, iš ko geriau sukurti žmogų.

6. Vėl pirmadienis. Saulę, Žemę ir vandenį Dievas sukūrė iš nieko, bet sukurti žmogų jam jau reikėjo medžiagų. Gerai, kad buvo prieš tai sukūręs dirvą – bandymo keliu jinai pasirodė tobula medžiaga žmogui. Kitos bandytos medžiagos: akmenys, konkorežiai, makaronai.

7. Žmogų Dievas apgyvendino tokiam sode ir liepė tą sodą prižiūrėt (ravėt, genėt ir laistyt). Leido viską jame daryt tik neleido valgyt obuolių nuo vieno medžio. Kodėl taip padarė? Ai, b***s žino, gal ne nuotaikoj buvo.

8. Žmogui buvo liūdna, nes sode nebuvo nei teliko, nei interneto, nei kamuolio kokio, kurį paspardyt būtų galima. Tada Dievas vėl pasiemė dirvos ir iš jos prikūrė visokių gyvulių. Karves, kiaules, dinozaurus, pandas, šūdvabalius, varles, ešerius ir visus kitus. Žmogus pirmiausia žaidė su kačių jaunikliais, bet jam greitai atsibodo.

9. Tada Dievas pamatė, kad žmogui vis tiek trūksta pramogų ir kompanijos. Išsigando, kad iš neturėjimo ką veikt nesugalvotų kuo nors domėtis… Todėl sugirdė jam stiprių migdomųjų ir kol miegojo, išlupo jo inkstą. Paskui pagalvojo, kad tai pačiai idėjai įgyvendint užteks ir šonkaulio. Inkstą padėjo atgal ir išlupo šonkaulį (vietoj jo prikišo mėsos, kad nebūtų tuščia).

10. Iš šonkaulio Dievas sukūrė moterį. Dievas ją pavadino “žmogaus pagalbininke” (jei netikit, paskaitykit knygose, čia ne Roberto sugalvota). Naujai sukurta moteris žmogui buvo visai nieko. Abu jie buvo nuogi, tačiau nieko nesigėdijo (nes nei penio ilgio, nei krūtų dydžio dar nebuvo su kuo palyginti). Žmogus Adomas su pagalbininke Ieva kartu prižiūrėjo sodą. Laistė, ravėjo, genėjo. Viską darė nuogi.

10.1. Vieną kartą Ieva sėdėjo ant žolės nuoga subine ir kaip tik tuo momentu, toj vietoj kurmis iš žemės išlindo… Dievas paskui už tai nubaudė visus kurmius. “Jeigu nematot kur landžiojat tai ir būkit akli, jūs storos žemės kirmelės” – pasakė jis piktai ir padarė juos aklus. O Ieva tą naktį Adomui šnibždėjo: “O gal nori šiek tiek kitaip padandyti?”. Mat tas nuotykis su kurmiu jai neblogą įspūdį paliko…

11. Sode dar augo ir prezervatyvų medis, bet jo vaisius irgi buvo uždrausta skinti. Užtai kunigai iki šių dienų prezervatyvų nenaudoja ir jums nepataria. Robertas su šituo nesutinka. Jei įperkat – naudokit. Dievui iš tikrųjų yra nusispjaut, turi jis didesnių rūpesčių su kuriais nesusitvarko.

12. Po kurio laiko, kai Dievas išgrūdo Ievą su Adomu velniop iš rojaus, sukūrė dar keletą tūkstančių žmonių. Kai kurie pavyko neblogai, kiti prasčiau. Dabar žmonės patys geriau žino, kurie yra geresni, o kurie prastesni.

Daug laiko praleidžiam, nes ten niekas neaišku.

13. Kai Žemė jau buvo apgyvendinta žmonėm. Dievas išsirinko gražesnę moterį, pasivertę angelu, pavaišino ją vynu ir kai vakaras įsibėgėjo… apvaisino. Aišku vėliau jį vyrui aiškino, kad yra nekalta ir kad, nieko tą vakarą nebuvo. Po devynių mėnesių pagimdė Dievo sūnų (bet tuo pačiu ir patį Dievą). Vaikystė jo buvo neįdomi, paauglystė, kaip įprasta – sunki. Kai užaugo, Jėzus patapo stalium. Drožė baldus, o laisvalaikiu rodė fokusus su žuvimis, vynu ir aklais elgetom. Galėdavo netgi visais tais dalykais žongliruoti.

14. Vėliau Jėzus susirgo žvaigžių liga ir pradėjo visiem aiškint, kad yra Dievo sūnus (nors iš tikrųjų tai pats Dievas). Žmonėms atsibodo ir jie prikalė jį prie kryžiaus. Kryžius iki šiol yra plačiai žinomas ir garbinamas, kaip geriausia ir gražiausia medinė konstrukcija ever.

15. Jėzus ant to kryžiaus mirė, bet tai nebėda – prisikėlė paskui. Ir kai prisikėlė jau nebegyveno su tai laukiniais, o išskrido pas tėvą dangun. Iki dabar ten ir gyvena.

16. Tiesa, palyginti neseniai buvo sugrįžęs. Ir vėl aiškino, kad yra Dievo sūnus. Šįsyk žmonės jo prie kryžiaus nekalė, o uždarė į specialią ligoninę ir ten stipriais medikamentais išgydė.

Tai tiek. Robertas tikisi, kad kai kurie dalykai tapo šiek tiek aiškesni. O jei dar kas neaišku, šitie du paaiškins – http://www.ctv.lt/video/jezaus_radijas.

 

Kaip reikia Lietuvą mylėti?

Milušauskas yra TV prodiuseris. Jį yra užkerėjusi čigonė iš taboro, todėl viskas prie ko jis prisiliečia virsta šūdu. Rodos, baisus prakeiksmas… Bet jam tai jokia problema, nes komercinės televizijos šūdą superka su malonumu.

Paskutinis jo projektas vadinasi “Aš myliu Lietuvą”. Robertas mano, kad jo pavadinimas netikslus ir gerokai per ilgas. Turėtų vadintis tiesiog “Aš”. Tiem, kas nematė – laidoje dalyvauja grupelė egocentriškų, skardžiabalsių nenutekėjusių protų, kurie pykstasi, mušasi ir viens kitą pertraukinėja. Visai, kaip originaliame laidos variante per MTV – “Jersey Shore”. Tik amerikiečių versijoj idiotai bent neapsimetinėja, kad visa tai daro tėvynės labui. Daro nes durni.

Keli sunumeruoti dalykai:

1. Anot laidos prodiuserių, karščiausias taškas Lietuvoje, pasirodo yra Eišiškės. EIŠIŠKĖS, PO VELNIŲ!
2. Dvi dažniausiai šitam šou vartojamos frazės: ”Dabar taip…” ir ”Dabar kalbu aš!”.
3. Vieno iš dalyvio žodžiai: “Aš pritariu, kad nevartojant alkoholio galima pasiekti daugiau, bet negalima siekti meilės tėvynei su alkoholiu.” Sugalvok tu man taip…
4. Dar viena: “O tu manai, kad BŪTINA yra neturėti papų, neturėti krūtinės ir tik tada mylėti Lietuvą?”. Ką?
5. Dar: “Šitoj komandoj yra du stipriausi dalyviai. Vienas esu aš. Kito neįvardinsiu.
6. Diagrama.

7. Citata. “Neklausyti tokių partizaniškų dainų… Tai čia reikia susimąstyti apie savo proto galimybes.”

Roberto iPod’e guli keli šimtai partizaniškų dainų. Nuolat jų klauso, todėl apie savo proto galimybes jam susimąstyti nereikia. Labai gerai.

“Darbais, o ne žodžiais reikia tėvynę mylėti” – vis kartoja žaidimo dalyviai. Bet kad Vytauto paminklo mazgojimas, lenkiškų užrašų nuplėšinėjimas ar dainavimas tabore nėra darbai. Gal tai smagi ir įdomi veikla, bet ne darbai.

Paskutinė, viską apibendrinanti diagrama.

 

Robertas kalba apie Kauną ir keliones laiku.

Robertas yra “Černobylio kartos” vaikas. Matyt dėl to jis jaučia kažkokią keistą simpatiją Pripetės miestui, kuriame niekad nebuvo. Kompiuteriniai žaidimai, dokumentiniai filmai, viskas kur rodoma Pripetė ir Černobylis Robertui labai patinka. Jis negali paaiškinti kodėl. Labai panašų jausmą Robertui patiria, kai važiuoja per Kauno mikrorajonus. Tarsi po atominės katastrofos… Taip jau sutampa, kad visada kai jis ten nuvažiuoja, ten būna ne tik šūdinas miestas, bet ir šūdinas oras. Na, gal ir per riebiai pasakyta – ne toks ir šūdinas tas oras būna, tiesiog lyja visada.

Daugybė skaitytojų iš Kauno dabar taip įsižeidė, kad nustojo skaityti ir jau pradėjo rašyti komentarus. Tie kas skaito toliau turėtų žinoti, kad visi kauniečiai su kuriais Robertui teko bendrauti – ypatingai šilti, paprasti, labai malonūs ir draugiški žmonės. Tokių Vilniuje labai trūksta… Bet šis straipsnis ne apie juos.

Kelionės laiku teoriškai įmanomos taip: reikia nuskristi kosmosan prie juodosios skylės ir prie jos pabūti. Galima suktis orbitoje aplink ją. Vieni metai prie juodosios skylės, atstos kelis metus Žemėje, nes tas paslaptingas dalykas turi milžinišką masę todėl laikas prie jo eina lėčiau. Fizika.

Robertas įtaria, kad Kaune taip pat egzistuoja kažkokia natūrali anomalija, dėl kurios laiko tėkmė ten lėtesnė. Nuvažiavęs į Kauną, pasidairęs į Kauno ponių madas, pastatus, lauko reklamas, pažiūrėjęs Pūko TV pasijunti tarsi sugrįžęs keletą metų į praeitį. Jei nori sugrįžti dar daugiau, važiuoji į Baltarusiją…

Miesto parazito (© Litofcai iš CTV.lt) valdžia yra taip pat labai unikalus dalykas. Ir visų jo bėdų priežastis. Kauno zoologijos sodo bendras visos faunos IQ, yra mažesnis už bendrą Kauno savivaldybės IQ. Tai faktas. Bet taip nutiko kai zoologijos sode nudvėsė paskutinis usūrinis šuo… Iki to laiko pirmavo žvėrys.

Įspėjimas jaunoms jautrioms mamytėms ir logofilams (© Cinikas Robertas) – toliau tekste daug blogų žodžių. Nevirkaukit ir neūbaukit paskui komentaruose.

Taigi Kauno miesto tarybos posėdis.

PIRMININKAS: Turim atliekamą milijoną. Kur dedam?
TARYBOS NARYS B: Gal suremontuojam ką nors?
TARYBOS NARYS C: Tu gal lochas?
TARYBOS NARYS B: Tu pats lochas!!!
PIRM.: Tylėt bl*t!
D: Aš tai siūlau ir šitą limoną išsidalint.
B: O gal vėl Žalgiriui atiduodam? Jie vis ten bliauna, kad mažai jiems.
A: Aš tai siūlau už tas babkes mieste įrengti pedofilų gaudykles ir pastatyt auksinę piramidę Kedžio atminimui.
B: Puiki mintis! Bet gal dar užtektų pinigų ir gėjų prevencijai? Man reikia naujo megafono ir vėliavos kitų metų paradui.
PIRM.: Tarybos nary F, ką manai?
F: Ką? Negirdėjau nieko.
PIRM.: Tai ką ten darai, bl*t?
F: Pokerį žaidžiu.
PIRM.: Kaip sekasi?
F: Gerai. Ką tik fulhauzą surinkau.
PIRM.: Neblogai, neblogai… Kas ten tokia sėdi kampe? Mergaite, ką čia darai, kodėl ne mokykloj?
MERGAITĖ: Aš vyriausia specialistė.
PIRM.: Kokių reikalų?
MERG.: Eeeemmm… Aplinkos reikalų ryšium su visuomene sureguliavimo. Ar kažkaip ten.
PIRM.: Kiek tau metų?
MERG.: Eeee… Penkiolika su puse.
PIRM.: O kaip tu čia tokia jauna atsiradai?
MERG.: Mmmm… Dabar ne pats geriausias laikas užduoti šitą klausimą.
PIRM.: Mergaitiškos bėdos? Suprantu. O kur Tarybos Narys R?
A: Vėl gydosi. Paūmėjimas jam. Daktarai sakė, kad po šio priepuolio jis išvis be proto gali likti. Jam kažkaip blogiausiai iš mūsų visų.
PIRM.: Tai kodėl jis vis dar čia dirba?
A: Nes jis kažkieno švogeris.
D: Mano.
PIRM.: Aišku. Tarybos Nary B, nueik jo aplankyt. Nunešk sulčių iš bananų.
B: Iš savo babkių tai aš tikrai nepirksiu!
PIRM.: Nu tai pasiimk čekius, atiduosim paskui. Ir nusivalyk snarglį, negaliu žiūrėt.

Štai tokie žmonės ten dirba ir taip ten priimami sprendimai.

 

Interviu su Solomonu: “Aš esu karys”

Panašu, kad staiga išgarsėjęs gatvės menininkas sulaukia vis daugiau dėmesio ir visai nebijo dalinti interviu. Bet ar tikrai? Štai vienas tariamasinterviu su juo, štai antras. Robertas apsimetė naujienų portalo žurnalistu ir taip pat pakalbino šią be galo įdomią asmenybę. Kaip ir aniems dviems “žurnalistams”, taip ir Robertui jo kontaktus pavyko rasti labai nesunkiai, užteko stipriai pagūglinti.

Solomonas, žinoma, prašė, kad jo tapatybė liktų neatskleista ir prašė jo kalbos netaisyti. Tačiau Robertas vis tiek ištaisė gramatines klaidas. Jų buvo daugybė.

Taigi, Vasilijau, ar tikrai esi išdalinęs tiek daug interviu?
Tikrai ne. Tiek anarchija.lt, tiek Jonas Jonka tuos interviu išgalvojo siekdami pigaus populiarumo. Kadangi nei vieno nei kito puslapio internautai nežino, jie pamėgino pasinaudoti mano vardu ir taip pritraukti daugiau lankytojų. Tai yra labai žema, pigus triukas. Aš iki šiol nesu su niekuo kalbėjęs ir su jumis sutikau kalbėti tik todėl, kad prižadėjot man sumokėti.

Papasakok, kas yra “Solomon”? Reiškinys, judėjimas, slapyvardis?
Solomonas esu aš vienas. Visi kas sako, kad tai yra didelė grupė žmonių labai klysta. Jie taip galvoja, nes tagų yra keli tūkstančiai, o gal net kelios dešimtys tūkstančių. Atseit vienas žmogus to nesugebėtų padaryti. Tačiau kai esi jaunas ir vienoj rankoj laikai flakoną dažų, kitoj – visą pasaulio laiką, viskas yra įmanoma.

Kiek laiko užtruko pagražinti šitiek sienų?
Viskas prasidėjo tada, kai išmokau rašyti ir galvoje užgimė pirmosios maištingos mintys. Mečiau mokyklą ir išėjau į gatvę. Mokykla yra sistemos dalis, o prieš sistemą reikia kovoti. Aš esu karys, o sistema yra mano priešas. Žodžiu, taginti pradėjau nuo 12 metų ir tą darau iki dabar. Pasakyčiau, kiek tai yra metų tiksliai, bet nekenčiu skaičiuoti. Skaičiai yra skaičių sistemos dalis! Bet taip, viskas truko ilgai. Dažų sunaudota kelios tonos.

Kaip supratau mokyklos nebaigei? Universitete, greičiausiai irgi nesimokei. Kokį darbą dirbi, už ką perki dažus?
Mano tėvai mane išlaiko. Jie yra turtingi teisininkai todėl su finansais problemų niekad neturėjau. Su teisėtvarka irgi. Dažus perku Senukuose. Turiu nuolaidų kortelę, todėl gaunasi gerokai pigiau.

Bet juk nuolaidų kortelė irgi yra sistemos dalis…
(pašnekovas ilgokai tylėjo ir mąstė) Sekantis klausimas.

O ką veiki kai netagini? Kaip leidi laisvalaikį?
Būnu su draugais, rūkom žolę, klausom hiphopo, čilinam. Serious gagsta shit man…

Daug kas sako, kad tagai tai joks menas. Kad tai chuliganizmas ir tiek.
Norint suprasti graffiti…

Tagai, ne graffiti.
Norint suprasti tagus, reikia suprasti hiphopo kultūrą. Reikia gyventi joje. Reikia išmokti atmesti tau primestą sistemą. Tie kas sako, kad tai chuliganizmas yra supuvusios visuomenės ir supuvusios sistemos žiurkės. Ne viskas gyvenime rožėm klotas, yra ir blogų dalykų. Norint, kad pasaulis būtų gražesnis reikia kovoti prieš tai kas jį daro baisiu.

Tačiau, kaip žodžių rašymas ant sienos padeda kovoti prieš blogybes?
Kiekvienas kovoja, kaip moka. Vieni senoliams sriubas verda, kiti aukoja labdarai, dar kiti duoda kraujo, renka šiukšles ir taip toliau. O aš taginu.

Bet kas nuo to keičiasi?
Viskas!

Kas konkrečiai?
(pašnekovas mąsto) Kitas klausimas.

Galbūt užsiimant šia prasminga veikla buvo nutikę kas nors linksmo, juokingo?
Vieną naktį taginau ant Jaunimo Teatro ir išlindo sargas. Pradėjau bėgti. Ant sienos buvau spėjęs užrašyti tik SOLO. Sargas puolė mane vytis. Nenorėjau mesti pradėto darbo todėl bėgau ratais aplink jaunimo teatrą ir kiekvieną kartą prabėgdamas pro tagą pridėjau po trūkstamą raidę – M, O ir N. Trys ratai – trys raidės. Žiauriai pavargau, nes šiaip rūkau daug, o sportuoju tai tik tiek, kai kas nors gaudo. Visa laimė, kad sargas senas buvo, jis pavargo greičiau. Tai užbaigiau darbą ir pabėgau į stotelę.

Gal turi kokių patarimų pradedantiems tagintojams?
Niekad neprisideginėk cigaretės purkšdamas dažus…

Galbūt norėtum ką nors perduoti Algiui Ramanauskui?
Kol egzistuos sistema, egzistuos ir kariai, kurie kovoja prieš ją. Tu niekada manę nepagausi. Mūsų gaudymas prilygsta vėjo malūnams. Pagausi vieną, jį pakeis kitas, pagausi tą, jo vieton stos trečias. Pagausi trečią, pirmam gims vaikas, kuris tęs tėvo pradėtą darbą. Čia užburtas laiko verpetas.

Ačiū už įdomų interviu.
Nėra už ką. Lauksiu pavedimo.

 

Baisiausi padarai Žemėje

Šis įrašas bus ne apie mažumas, o apie daugumą. Apie dar baisesnį reiškinį, nei žydai, gėjai ir kairiarankiai kartu sudėjus! Uuu, jau baisu darosi! Tik nepulkit dabar rašyt tokių komentarų: “Ką vėl turi prieš kairiarankius?!”. Ironija čia buvo, jumoras toks. Nors sako, kad kairiarankiai nesupranta ironijos… Cha, ir vėl pokštas:) Taip pat šis straipsnis gali jus įžeisti ir papiktinti. Bet tik tuo atveju, jei esate kvailys. O jei savęs kvailu nelaikot, prašom skaityti toliau. Tik paskui nerėkit, kad neįspėjau…

Viena iš kvailių atmainų – aktyvūs homofobai. Jie sako/rėkia: “Mes giname tradicinę šeimą. Kaip man paaiškinti savo vaikams??? Jie ligoniai, mes normalūs”. Žinoma, yra ir daugiau idiotų rūšių – fašistai, kedofilai, ksenofobai ir t.t. Robertas žino, kad tai neįmanoma, tačiau svajoti juk galima… Jis norėtų, kad jo vaikai augtų pasaulyje be idiotų, kurie skirtingai, nei baisieji homoseksualai, dauginasi natūraliu būdu ir sparčiai. Durna merga kokiam nors prisigėrime susipažįsta su durnium, susituokia gražiose, tradicinėse vestuvėse, kuriose visi geria devynias dienas (arba tampa klasikiniais sugyventiniais…) ir susilaukia dviejų ar daugiau tokių pat mažų durnelių, kurių nei auklėja, nei ko nors gero moko. Ir bukapročių vaikai užaugę daro tą patį – pyksta ant to, ko nesupranta, sako, kad rašyti ant sienų kreivom raidėm aerozoliniais dažais yra gerai, kad pasaulį valdo gėjai, tiki kad moteris atsirado iš vyro šonkaulio, kad tuoj bus pasaulio pabaiga, akylai seka ir nepraleidžia progos pakomentuoti kiekvieno Kedžio istorijos trupinio. Be abejo, pasitaiko išimčių – protingiems žmonėms gimsta durnius, arba durniams – protingas vaikas. Tik turėkit omeny, kad Robertas čia kalba ne apie psichines ligas, o apie tiesiog piktybiškus bepročius.

Sakoma, “neabejoja tik kvailiai”. Robertas paaiškina – kvailas žmogus yra viskuo įsitikinęs, jo įsitikinimai neretai klaidingi, paremti kitų siaurapročių melais, stereotipais ir dar bala žino kuo. Ir niekas jo nepakeis, nes jis žino geriausiai. Protingas žmogus nebijo abejoti, domėtis, pažinti, keisti savo nuomonę, pripažinti, kad klydo.

Robertas nebijo, kad į jo namus gali įsiveržti skrybėlėti žydai ir atimti jo taupyklę. Ar jam vakarieniaujant su būsima šeima duris išspirs gėjai ir užlipę ant virtuvinio stalo pradės vienas kitą tenkinti, o jo vaikas tą pamatęs irgi pataps gėjum. Robertas labiau bijo, kad idiotai vaikai (arba netgi kokia durna mokytoja), jam mokykloje nepasakytų, kad debesys iš tikrųjų niekur neplaukia, jie stovi vietoj, čia Žemė sukasi… Na, bet tai dar nėra baisiausia. Kaip Robertui reiktų atsakyti į klausimą “Tėveli, kodėl šitas dėdė ima šautuvą ir eis šaudyti žmonių?…”

Taigi baisiausi padarai žemėje – garsiai rėkiantys, meluojantys, tiesą iškraipantys kvailiai. Jie būna įvairių tautybių, įvairių spalvų, įvairių lyčių ir lytinių orientacijų. Jų pilna visur – nuo paprastų darbininkų iki valdžios žmonių. Mažiems vaikams ir senjorams kvailumas atleistinas – vieni dar mokosi, kitiems jau vėlu keistis, jų protai sustabarėję. Bet kai jau subrendęs, bet menką protelį turintis, asilas bando demonstruoti savo 40 IQ punktų rėkdamas nesąmones, komentaruose rašydamas “reikia uzmust” ar mojuodamas kumščiais, tuomet jau ne kas.

Bukagalviai yra linkę save dar labiau bukinti įvairiom substancijom (ir televizija). Robertas mano, kad jei jau nori pradėti gerti arba vartoti narkotikus, turi turėti didelį proto rezervą. Kitaip sakant, turi būti protingesnis už vidutinį varguolį, nes pradėjęs kažką vartoti su dalimi savo proto turėsi atsisveikinti. Reikia turėti daug, kad paskui dar nemažai liktų. Nes jei esi bukas nuo gimimo, tai prasigėręs, prasirūkęs ar prasiuostęs savo intelektualiniais sugebėjimais mažai kuo skirsies nuo bebro. Nors šis palyginimas turbūt yra įžeidimas bebrams. Jie yra puikūs inžinieriai, stato užtvankas ir vien dėl to, kad nieko nekalba, atrodo visai protingi.

Patys didžiausi bepročiai bent jau ilgai negyvena. Užsimuša girti vairuodami, perdozuoja ko nors, arba bandydami vogti laidus elektra nusitrenkia. Tai vadinama natūralia atranka – išlieka protingiausi. “Visata ir žmonių kvailumas yra beribiai. Nors dėl visatos aš abejoju…” – sakė vienas protingiausių žmonių Albertas Einšteinas. Robertas su Albertu sutinka. Iš šviesuolių tu tikiesi kažko naujo, gero, o iš idiotų nežinai ko tikėtis. Todėl jų “pasiekimai” visad nustebina labiau. “Kaip taip įmanoma???” – stebiesi youtubėj žiūrėdamas į bukagalvį, kuris prisirišęs prie mašinos riedlentę griūna ant asfalto, išbarsto dantis ir prasiskelia savo niekam tikusią galvą. O kai pamatai, kad japonai sukonstravo riedlente važiuojantį androidą, kažkodėl stebiesi mažiau.

Ar pastebėjote, kad kvailiai niekad nebūna vieniši? Jie turi daug panašių draugų, bendraminčių, priklauso kokioms nors organizacijoms, sektoms, partijoms, feisbuko grupėms ir t.t. Juk vienas lauke – ne karys, o didžiausi siaurapročiai visad turi prieš ką kovoti… Labiausiai rankom mosuojantis ir garsiausiai rėkiantis durnius tampa vadu ir veda kitus durnius “į tiesą, į šviesą ir į sveiką, švarią, neištvirkusią Lietuvą”. O tie išsižioję klauso, eina iš paskos ir pritariamai šūkčioja. Jiems labai patinka, kad nereikia galvoti patiems, patinka kai “vadas galvoja” už juos.

Taigi kam skirtas šitas straipsnis? Koks jo moralas? Nėra jo, susigalvokit patys. O palinkėjimas būtų toks: drąsiai viskuo abejokite. Ir patarimas visiškiems idiotams (jei čia tokių užklydo): jei nuo abejojimo ir mąstymo jums greitai įskausta galva ar pradeda pykinti, tai bent jau dažniau patylėkite. Tylintis ir mąsliai žiūrintis žmogus atrodo protingiausiai. Nebent iš principo nenorite atrodyti/būti/tapti protingesnis. Tuomet šis straipsnis yra apie jus. Tai tiek.

P.S. Jei norite “retransliuoti” Roberto straipsnius, nepamirškite pridėti aktyvios nuorodos į šį blogą arba pilno blogo adreso.

P.P.S. Visiškai kvaili (tokie, kur net nejuokingi) komentarai po straipsniu bus trinami velniop. Ne naujienų portalas čia, turėjote tą jau seniai suprasti:)

 

12 naujų mokesčių

Pre Scriptum. Primenu, kad visus Roberto blogo įrašus (ir jų dalis) galite spausdinti, cituoti, talpinti kur tik norite, tik nepamirškite nurodyti iš kur tekstas paimtas (Šaltinis: Ciniko Roberto blogas). Aktyvi nuoroda į blogą taip pat nepamaišytų.

Paskutiniu metu Robertas perskaito nemažai puikių naujienų apie naujus arba padidintus mokesčius. Gerai įsigilinęs į naujuosius ir numanydamas kokių dar gali prigalvoti tuščiagalviai Lietuvos valdovai, jis sudarė labiausiai tikėtinų naujų mokesčių sąrašą.

1. Laimės mokestis. Kuo laimingesnis jautiesi, tuo daugiau turi mokėti. Reikės kas mėnesį atvykti į mokesčių inspekciją pasirodyti. Jie iš veido nustatys “ant kiek” laimingas esi ir mokestį arba pakels arba sumažins. Jei esi labai labai nelaimingas, mokėti nereikia, nes jei sugalvosi nusižudyti, išvis nustosi mokesčius mokėti…

2. Laikrodžio mokestis. Žinoti laiką yra didelė privilegija. Už kiekvieną namuose esantį laikrodį reikės mokėti metinį mokestį. Už laikrodžius kompiuteryje ir mobiliuosiuose telefonuose mokėti nereikės, nes tie daiktai ir taip bus apmokestinti. Rankinių laikrodžių nešioti išvis neapsimokės.

3. Sekso mokestis. Jis jau slapta įvestas. Jį žmonės moka pirkdami kontraceptines priemones. Juk pastebėjote, kad prezervatyvai pabrango…

4. Langų mokestis. Kuo namuose daugiau langų (ir automatiškai šviesos) tuo didesnis mokestis. Jis bus skaičiuojamas pagal bendrą langų kvadratūrą. Jei mokėsite mažą langų mokestį, greičiausiai ir laimės mokestis bus mažesnis – laimė susijus su šviesa. Taigi apsimokės langus užmūryti.

5. Intelekto mokestis. Visiems Lietuvos gyventojams bus liepta atlikti intelekto testą (kas bandys išvengti, sės į kalėjimą). Šio mokesčio dydis bus proporcingas intelekto dydžiui. Kuo didesnis intelektas, tuo daugiau reikės mokėti. Jei intelekto koeficientas nesiekia 82, mokėti išvis nereiks. Nebent tie su žemiausiu intelektu turi kompiuterį, tuomet jiems teks mokėti interneto komentatoriaus mokestį…

6. Akinių mokestis. Savaime aišku, mokesčio dydis priklausys nuo dioptrijų. Pliusas ir minusas reikšmės neturės. Bus naudinga turėti pažįstamą okulistą, kuris padės sufalsifikuoti akinių dokumentus užrašydamas mažesnį dioptrijų skaičių. Reikės jam duoti kyšį.

7. Seksualinės orientacijos mokestis. Spėkit, kas mokės daugiausiai?..

8. Amžiaus mokestis. Šitas irgi jau beveik įvestas. Kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau reikės mokėti. Už pinigų dar neuždirbančius vaikus mokės tėvai. Taip tėvai bus skatinami vaikus kuo anksčiau varyti dirbti ir taip kils Lietuvos ekonomika.

9. Ironijos ir sarkazmo mokestis. Kai tik šis mokestis bus įvestas, Robertas emigruos kur nors, kur lietuvių daugiau, nei Lietuvoj…

10. Miego mokestis. Ilgai miegantis žmogus – mažai dirbantis žmogus. Mažai dirbantis – ekonomikos nekeliantis… Neapmokestintas miegas bus tik iki 7 val. ryto. Savaitgaliais – iki 11 val.

11. Krikščionio mokestis. Jį mokės visi, bet mažiausią mokės tie, kurie labiausiai krikščionys. Kitų tikėjimų žmonės mokės tiek daug, kad net neliks ką savo dievams aukoti. Pavyzdžiui ar žinojote, kad vienos dienos dievybių garbinimas krišnaitui kainuoja apie 180 lt. Tai yra faktas. Taigi jiems finansiškai labiau apsimokės keisti tikėjimą. Ateistai (netikintys jokiais dievais) taip pat mokės daug.

12. Super mokestis. Valdžia jį vadins “lojalumo mokesčiu”. Jo dydis bus proporcingas mokesčių skaičiui, kurį mokėsi. Žodžiu, jei esi senas, protingas, ironiškas, laimingas akiniuotas gėjus ateistas, kuris mėgsta nešioti laikrodį ir ilgai miegoti, mokėsi gana didelį Super mokestį…

Lengvatos. Visų arba kai kurių iš čia išvardintų mokesčių mokėti nereikės jei,
1. esi vienas iš tų, kurie juos sugalvoja ir patvirtina.
2. esi romas ir gyveni tabore.
3. esi kalinys.
4. esi miško gyvūnas.
5. esi dvejus (arba daugiau) metų miręs.

 

Mes transliuojam kvailiams

Apie reklamas jau buvo kalbėta, atėjo laikas pakibinti televiziją. Turbūt visi prisimenate tokias laidas, kaip „Teismas” ar „TV detektyvai”. Pastaroji geriausiai iliustruoja komercinių televizijų požiūrį į statistinį žiūrovą, kuris skamba maždaug taip: „Žiūrovas – kvailys. Jis žiūrės į kvailesnius už save, kad pasidžiaugtų savo protu, į tuos kuriems labiau nesiseka, kad pasidžiaugtų savo gyvenimu, ir į tuos kuriems labai sekasi, kad galėtų jiems pavydėti. Taip pat jis žiūrės apie įvairias grėsmes, kad turėtų ko bijoti.”

Robertas pabandė įsivaizduoti, kaip skamba bet kurio lietuviško kom. kanalo programų direktoriaus ir eilinio publicistinės/gyvenimo būdo laidos prodiuserio pokalbis.

DIREKTORIUS: Tavo laidos reitingai maži… Žadam ją nuimti.
PRODIUSERIS: Ne, prašau. Dabar darau labai gerą temą, atgausim reitingus.
D: Apie ką jinai bus?
P: Apie kunigus pedofilus.
D: Pedofilai jau pradeda atsibosti. Reikia kažko naujo.
P: Bet aš negaliu sugalvoti kažko naujo, aš juk nekūrybingas. O kokainui pinigų dabar neturiu…
D: Tai nuimam laidelę…
P: Ne, ne, palaukit. Apie barakudas padarysim laidą.
D: Už**sai su savo barakudom. Reikia kažko naujo, sakau!

Prodiuseris pagalvoja.

P: Minedas! Padarysim laidą, kaip jis su kokia nors stora boba keliauja į Turkiją.

Prasminga pauzė.

D: Ar šaipais iš manęs ar tu rimtai durnas?

Vėl pauzė.

P: Sugalvojau!!! Pakeisiu savo laidos pavadinimą! Pasamdysiu kitą vedėją ir padarysiu vėl visas tas pačias temas, kurias dariau anksčiau. Dar kartą padarysiu laidas apie pedofilus, minedus, valinskus, karalius, barakudas, jonaičius, krizę, gripą, nesveiką maistą, kyšius, mokesčius ir vagis seime.

D: Va čia jau kita kalba… Eik galvok pavadinimą. Kas ten dar už durų laukia?

Prodiuseris išeina, ateina dar nematytas žmogus iš naujos prodiuserinės kompanijos.

ŽMOGUS: Sveiki. Mes turim idėją naujam lietuviškam serialui.
D: Apie ką jis būtų?
Ž: Apie laimingą žmogų, kuriam viskas sekasi, ir…
D: Ir paskui nustoja sektis?
Ž: Ne, jam sekasi visą laiką. Jis skleidžia gėrį ir…

Programų direktorius nieko nesakydamas atsistoja, grubiai pakelia tą žmogų nuo kėdės ir spardydamas jam šikną išstumia pro duris. Jis negaišta laiko tokioms nesąmonėms.

 

Mesčiau, jei norėčiau.

Visi puikiai žino, kad rūkyti nesveika, tačiau daug žmonių vistiek tai daro. Argi tai nėra kvaila? Rūkymas – pats nenatūraliausias žmogaus įprotis. Žmogus, gali mėgti valgyti, miegoti, dulkintis, bet Robertas nesupranta, kaip galima mėgti rūkyti? Į nuosavus plaučius traukti nuodingus dūmus. Ar tai reiškia, kad užkietėję rūkaliai, neturėdami cigarečių bando apsižioti automobilio išmetamąjį vamzdį? Nebandot? O kodėl nebandote? Juk tas pats šūdas tik nemokamas, pabandykit. Tik neprilieskite lūpų prie metalo, nes galite nusideginti. Per atstumą traukite. Ir kai klaupsitės ant žemės pasitieskite celofaninį maišelį, kad neišsiterliotumėt kelnių.

Rūkaliai save teisina. „Aš nusiraminu”, „Kas pavalgęs neparūko, tas didžiausias tinginys”, „Man lengviau galvoti”, „Aš rūkau, kai bendrauju su žmonėm”, „Jei po sekso neparūkai, tai seksas ne iš meilės buvo” ir t.t. Aguoniniai narkomanai save teisina labai panašiai. Nes tiek narkomanai, tiek rūkantys yra vienodai priklausomi. Daug rūkalių sako: „Aš mesčiau, jei tik norėčiau, bet nenoriu.” „Man patinka pats procesas”. Tau negali nepatikti. Tau nebepatinka neparūkyti. Esi priklausomas nuo šūdo, kurį visai nepigiai perki. Tik tu negali to pripažinti.

Juokingiausi pasiteisinimai, kokius Robertui teko girdėti: „Eidama į parduotuvę cigarečių, aš prasivaikštau, grynu oru pakvėpuoju, o jei lauke šalta, rūkydama grūdinuos”. „Šiaip miegodavau iki dešimtos, bet dabar keliuosi septintą, kad parūkyčiau. Mano diena prailgėjo trim valandom”. Ar girdite, kaip absurdiškai visa tai skamba? „Aš geriu langų plovimo skystį. Jei ne visą išgeriu, nusivalau langus”. „Aš leidžiuosi heroiną. Po to, kai mano kairė ranka supuvo ir nukrito, viską išmokau daryti vien tik su dešine. Aš tikras šaunuolis.”

Roberto dėdė yra įmonės direktorius. Jo firmoje nebėra jokių „perekūrų”. Yra laikas prieš darbą, pietūs ir laikas po darbo. Nuodykitės laisvalaikiu. Kai kurie darbuotojai buvo taip pasipiktinę, nauja tvarka, kad išėjo iš darbo. Prieš pat krizę… Dabar neturi nė už ką tų cigarečių nusipirkti, nes iki šiol niekur nedirba. Apgailėtini liurbiai… O žinot, kokie žmonės Robertą erzina labiausiai? Tie, kurie turi už ką nusipirkti parūkyti, bet skundžiasi, kad sunku gyventi, kad atlyginimas mažas. Pasimelskite, gal Jėzus Kristus jums kuo nors padės.

Tamsiaisiais viduramžiais leisdavo rūkyti kavinėse. Robertas labai gerai pamena kartą, kai jis atėjo į kavinę, ten nebuvo nė vienos laisvos vietos ir dar kokių dešimt žmonių stypsojo eilėje. Robertas padavėjai pasakė, kad nori į nerūkančiųjų salę… Be jo ten sėdėjo dar trys žmonės. Ir dar buvo kokių dvidešimt laisvų vietų… Visa laimė, kad dabar rūkaliai priversti „grūdintis” lauke. Bent jau normalių žmonių drabužiai neprasmirsta.

Dar Robertui susidaro toks įspūdis, kad dabar daugiau rūko merginos ir moterys. Iš kitos pusės, tai visai nenuostabu. Juk jos – „silpnoji lytis”. Jos per silpnos atsisakyti pirmos cigaretės, ir per silpnos paskui mesti. Įsižeidėte po šios minties? Įrodykite, kad Robertas klysta ir jis viešai atsiprašys. Robkė savo buvusiai panai buvo pasakęs: „arba nustoji rūkyti, arba aš nustoju su tavim bučiuotis”. Šitas ultimatumas padėjo. Bet netrukus prasidėjo „tu man nenurodinėsi, kaip man gyventi” ir jie išsiskyrė. Spėkit, koks buvo pirmas dalykas, kurį jinai padarė, kai užtrenkė duris…

Rūkymas neturi nė vieno pliuso. O tokio dalyko, kaip „geros cigaretės” egzistavimas apskritai yra neįmanomas. „Nepirk šitų cigarečių, šitos prastos” – pataria draugas draugui, tarsi gero linkėdamas…

Jei esate nerūkantis, Robertas jus nuoširdžiai sveikina ir gerbia. Jei rūkantis, greičiausiai, šiuo metu esat susinervinęs (dėl to, ką čia perskaitėte). Gal eikite parūkyti, nusiraminsite:) O jei, esate protingesnis ir galvojate, kad gal reiktų mesti – tiesiog meskite. Be ceremonijų, be mažinimų, be isterijos priepuolių, pleistrų, kramtoškių ir nesąmonių. „Juk labai sunku” – sakote jūs. Sunku yra važiuojant dviračiu apsimauti kelnes! „Tu nerūkantis, tu nesupranti” – sakote jūs. Ir tai yra tik dar vienas nusibodęs pasiteisinimas…

Nustoti į plaučius traukti tabako dūmus yra taip pat lengva, kaip nepradėti į šikną purkštis varnalėšų nuoviro. Abu šie procesai žmogui vienodai nenatūralūs ir nereikalingi.

P.S. Robertas supranta, kad narkotikų vartojimas, rūkymas, alkoholio gėrimas yra kiekvieno asmeninis reikalas. Niekam nieko uždrausti jis negali. Bet iš kitos pusės… Visi šie įpročiai nekontroliuojami neretai baigiasi ligom ir mirtimi. Taigi, kuo mažiau žmonių ant Žemės, tuo daugiau maisto visiems. Tai tarsi ir geras dalykas. Kas čia dėtųsi, jei visi sveiki būtų ir tik nuo senatvės mirtų?..

 

Re: Menininkai ar idiotai

Pamenate, Robertas buvo išsakęs savo nuomonę, apie tag’us ant sienų. Tuomet jis neteko daug gerbėjų ir netgi įsigijo priešų… Na, bet ką padarysi. O štai kas “įvyko” po to straipsnio.

Prieš ir po.

Robertui liūdnoka, kad parašytas ne jo vardas, bet man, kaip autoriui, visai malonu (juk čia skirta man, taip?:)

Dabar Robertas, kaip visų galų meistras ir šiaip arogantiškas šunsnukis, pamėgins šiuos du paveikslėlius palyginti ir padaryti savo išvadas. Jis spėja, kad užrašą raudonom raidėm užrašė autorius kadaise besivadinęs Wizir. Dabar jis vadinasi kitaip, dėl to turi teisę rašyti ant savo paties užrašo. Koks vardas parašytas raudonom raidėm, Robertas neįskaito (ir bijo spėlioti), bet užtai mato, kad autoriaus ranka juda jau gerokai laisviau. O tai yra gerai, vyksta progresas. Kaip pasakytų vienas iš “Lietuvos talentų” komisijos narių – “Aš jus SVEIKINU!!!”.

Dabar kalbu vėl aš – Vidmantas. Neimkit į galvą Roberto paistalų. Jūsų saviraiška ar pomėgiai yra vienokie (tag’ai, crocs’ai, twilight’as ir t.t.), o Roberto kitoks – šaipytis iš visko, kas kitiems šventa. Kas geriau, tik pats ponas dievas atsakytų. “Jei egzistuotų” – pridūrė Robertas. Cha, ir vėl tas eretikas savo trigrašį įkišo.

O dabar, kad jau grįžom prie šios temos, Robertas dalinasi dar vienu sieniniu “meno kūriniu”. Šitą (sprendžiant iš teksto su klaidom) parašė ne kas kitas, o vištos. Taip, vištos rašinėja mieste ant sienų! Už tai Robertas per Kalėdas kokias tris išsikeps ir suvalgys, kad kitoms būtų pamoka.

 

Niekšas Robertas sudirba horoskopus

Šį kartą Robertas su žeme sumaišys tokį dalyką, kuriuo tiki ypatingai daug žmonių. Ne, religiją jis dar pasilaikys… Šį kartą pakalbės apie lygiai tokią pačią nesąmonę – horoskopus. “O ne! Tik ne horoskopus!” – choru šūktelėjo merginos. Dar nevėlu nustoti skaityti…

Kaip jums atrodo, ar Jums gimus medžių padėtis gretimam miške gali nulemti Jūsų charakterį ar ateitį? O automobilių išdėstymas stovėjimo aikštelėje prie ligoninės? O tarkim elektros laidų išvedžiojimas sienoje? Robertui irgi atrodo, kad ne. Tai kodėl kažką turėtų lemti degančių dujų kamuoliai?.. Iš kur astrologai žino, kokia šios savaitės diena bus laiminga Avinams ir kokia tinkama susirasti darbą Šauliams? Robertas nutrauks paslapties skraistę nuo šių gudrių fantazuotojų…

Pamenat buvo tokie Filipinų hileriai, kurie operuodavo plikom rankom. Iš žmogaus kūno ištraukdavo “blogos mėsos” gabalėlį ir žmogus, atseit, pasveikdavo. Tuomet buvo įrodyta, kad tai apgavystė paremta rankų miklumu. Astrologai yra lygiai tokie patys apgavikai, tik dar gudresni. Žiūri į savo laptopėlį su žvaigždėtu “wallpaperiu” ir sako: “Neptūnas dabar yra Dvyniuose, todėl tau dabar geras metas susirasti antrąją pusę”. Jei žmogus tiki, jis taip ir padaro – palieka žmoną, vaikus, ir susiranda naują moterį. Sugriūna laiminga šeima, nes Neptūnas Dvyniuose… Na, taip, iš tikrųjų, nebūna, nes astrologai apie savo klientą prieš “seansą” susižino kuo daugiau, kad tokių klaidų nedarytų. O dabar, interneto amžiuje, apie žmogų sužinoti galima daug ir greit.

Štai čia yra šios dienos Šaulio horoskopas, o skliausteliuose Roberto komentarai:

Jausite pareigą prisiimti atsakomybę arba atsiskaityti už atliktus darbus. (Ar nederėtų taip elgtis kasdien ir visiems protingiems žmonėms?). Derėtų ramiai išsiaiškinti santykius, kurie jus įpareigoja. (Kaip šitą suprasti? Reikia susėsti su žmona ir pašnekėti, kad vedybinis gyvenimas teka normalia vaga, ir nutarti, kad tegul taip teka ir toliau?). Vakare turbūt dalyvausite renginyje ar susitiksite su draugų kompanija. (Šiandien ketvirtadienis. Įmanoma. Ypač taiklus žodelis “turbūt”.) Galimas materialinis praradimas. (Žodis “galimas” reiškia, kad greičiausiai jokio nuostolio nebus. Tiesiog reikėjo kažką parašyti, kad užsipildytų Šaulio horoskopo langelis.)

Dabar įsivaizduokim, kad esat Šaulys, netyčia paskaitėt savo horoskopą, ir šiandien pametėt savo mobilų telefoną. Iškart galvosit – “Juk mane horoskopas įspėjo! Jis teisingas!”. O jei jokių nuostolių nepatirsit, net neprisiminsit, kad tai skaitėt. Horoskopai yra abstrakčios spėlionės tinkančios bet kokiam, bet kada gimusiam žmogui!

Astrologai, kaip ir čigonės būrėjos yra gudrūs žmonės. Jie supranta, kad spėliodami bent kartą tikrai pataikys, o už tuos pataikymus jiems bus sumokėta. Daug kas šiam pasauly pelnosi iš žmonių bukumo ir silpnybių.

Robertas dabar gi sėdi be darbo, ir irgi svarsto apie savo būrimo saloną. Jis žada burti iš nuogų krūtų. Ir tik moteris. Na, vyrus irgi burs, bet jau kortom arba pagal batų pado nusinešiojimą. Ir iš žvaigždžių, žinoma. Pas jį eis ir verslininkai, kurie prašys patarimo finansiniais klausimais, o Robertas sakys: “Dabar, TURBŪT, būtų pats laikas parduoti savo įmonę. Tačiau, jei jauti, kad ne, tuomet Saturnas Ožiaragio žvaigždyne pataria to nedaryti”. Ir už valandą tokių sapalionių Robertas ims po 150 litų. Moterims ir merginoms pirmas “seansas” pigesnis. Norit užsirašyt?